Kad gyvenime nebūčiau panašūs į radiatorių, tai neprivalau galvoti , tai ką kiti apie mane galvoja. Daugelis gyvename lyg Afrikos civilizacijoje , bent kartais taip atrodo, kadangi žmonės vieni tampa kitų vergais arstereotipinėmis žiurkėmis , kurios išauklėtos, kad naudą pirmiausią atneštu savo šeimininkui. Nereikia pasiduoti kitų išsigalvojimams , kada pajaučiame kažkieno scenarijų , kuris nėra su geromis pasekmėmis , o tik savanaudiškas , tuomet geriausia surasti tinkamą sprendimą, kuris duotų dvigubos naudos.

Ar pelė patekusi į žiurkės rankas norės būti suvalgoma?  Aišku, kad stengsis įrodyti, jog gali būti naudinga , nes priešingai , jeigu bėgs , tuomet kitoms žiurkėms bus pranešta, kad reikia pelę suvalgyti arba nupušinti, kad jos informacija nebūtų tiek patikimą arba tiesiog užprogramuoti kokiais išsigalvojimais, kuriais būtų galima manipuliuoti situaciją ir stengtis apsisaugoti nuo nepalankaus dėmesio , kai stengiamasi siekti karjeroje pinigų ir pripažinimo, neskaitant garbės ar kažko kito. Taigi, kad ir kokiais skambiais ir negražiais palyginimais būtų galima analizuoti ar perteikti norimą mintį, tai niekada nereikia atmesti galimybės , jog negalime laikyti vagelių . Žanas Batistas MoljerasTartiufas, tai pamokoma dramaturgijos istorija , kurioje galime nemažai pasisemti patirties , kada esame savanaudžiu rankose arba priešingai patįs nenorime likti apgautais. Gatvės nerašyta taisyklė, jeigu ne tu apgausi kitą, tai tave kažkas. Tad norėdami ne būti radiatoriai privalome mokytis ir matyti gyvenimą tokį , koks yra nesukurtas televizijos ar kitų išsigalvojimais. 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Post Navigation